užvingis

ùžvingis sm. (1) Š, DŽ, NdŽ, KŽ; D.Pošk, Rtr, Kos117,234, užvingỹs (3^b) 1. J, DŽ, KŽ, Grš, Žr, Trk vingis: Tas kelias tura didelį ùžvingį Žlb. Dar palūkuriavom užvingy, pasiirstėm, bet nieko nematėm Šlč. Lytys ateina, išsineria iš anapus užvingio I.Šein. 2. DŽ, NdŽ, KŽ vieta už vingio: Ùžvingiais upio galvijai ėda J. Pieva eita ùžvingiais Gd. Visokius ùžvingius paupiais iššienavom, kad šieno pritrūkom Lk. Mituvos užvingyje, prie miško, kelinti metai skurdo naujakurys Nausėda, gavęs išparceliuoto dvaro šilainės pliką sklypą K.Bor. 3. NdŽ vingio pavidalo vieta, plotas: Suvalkų pusės užvingys griežtai geometriškai atatinka Vilniaus Zakretui, o jo Gedimino piliakalniui – Birštono panemunės Vytauto piliakalnis Vaižg. 4. įlinkusi vieta, įlinkis: Bažnyčios užvingy vė[ja]s neužputa Ggr. 5. nuošali vieta: Aš tokiame ùžvingė[je] pasislėpiau Sd. Mano mintys krypo vis į mano pančius. Kad sprukus kur į užvingį ir juos nusukus Mš.